Įmonėje gali būti parengtos išsamios instrukcijos, paskirti atsakingi asmenys ir iškabinti evakuacijos planai. Tačiau tikrasis pasirengimas paaiškėja tada, kai darbuotojui reikia priimti sprendimą. Kur eiti, jeigu įprastas išėjimas neprieinamas? Kam pranešti apie pavojų? Kas pasirūpins tuo metu patalpose esančiais lankytojais? Vien perskaityti taisykles šiems klausimams išspręsti nepakanka.
Civilinės saugos pratybos suteikia galimybę patikrinti, ar numatyta tvarka veikia realiomis įmonės sąlygomis. Tinkamai organizuojamos jos padeda mažinti sumaištį, ugdyti darbuotojų pasitikėjimą savo veiksmais ir pastebėti spragas dar iki nelaimės. Pratybų vertę rodo tai, ką įmonė po jų ištaiso.
Kodėl teorinės žinios ne visada virsta tinkamais veiksmais
Mokymų metu viskas atrodo gana aišku. Darbuotojas klausosi paaiškinimų, mato evakuacijos schemą ir žino, kur yra artimiausias išėjimas. Kilus pavojui, aplinkybės pasikeičia. Gali trūkti informacijos, neveikti įprastos ryšio priemonės, o kolegų elgesys paskatinti sekti paskui kitus neįvertinus situacijos.
Praktinis pasirengimas padeda susieti instrukcijas su konkrečia darbo vieta. Darbuotojas pats nueina iki susirinkimo vietos, išgirsta perspėjimo signalą ir išbando jam paskirtą užduotį. Kartu paaiškėja, ar signalas girdimas triukšmingame ceche, ar naujas kolega supranta nurodymus ir ar atsakingas asmuo turi reikalingą informaciją.
Pratybos negali garantuoti, kad tikro įvykio metu niekas nepasimes. Vis dėlto iš anksto išbandyta veiksmų seka sumažina nežinomybę. Žmogui lengviau veikti, kai jis žino pirmąjį žingsnį ir supranta, kas koordinuoja tolesnius veiksmus.
Pirmiausia nustatykite, ką norite patikrinti
Pratybų organizavimas turėtų prasidėti nuo aiškaus tikslo. Bendras siekis „patikrinti pasirengimą“ pernelyg platus. Naudingiau pasirinkti kelis konkrečius klausimus. Ar perspėjimas pasiekia visus darbuotojus? Ar susirinkimo vietoje galima patikimai nustatyti, kas išėjo iš pastato? Ar pamainos vadovas geba perduoti informaciją, kai įmonės vadovo nėra?
Tikslai turi atitikti įmonės veiklą ir rizikas. Biurui, sandėliui bei gamybos įmonei netinka vienodas scenarijus. Skiriasi žmonių skaičius, patalpų išdėstymas, technologiniai procesai ir galimų incidentų pobūdis.
Vertėtų atsižvelgti ir į kasdienes aplinkybes. Pratybos, kuriose dalyvauja tik administracija, neparodo naktinės pamainos pasirengimo. Scenarijus be lankytojų nepatikrina, kas padėtų klientui, nežinančiam pastato išplanavimo.
Derinkite situacijos aptarimą su praktiniais veiksmais
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas ūkio subjektų bei kitų įstaigų darbuotojų pratyboms išskiria stalo ir funkcines pratybas. Šie formatai leidžia tikrinti skirtingas pasirengimo dalis.
Stalo pratybose dalyviai aptaria pateiktą situaciją ir sprendžia, kaip elgtųsi jai vystantis. Pavyzdžiui, vadovams pranešama apie avariją gretimame objekte. Jie turi nustatyti, kokios informacijos trūksta, kas ją tikrins, kaip bus informuoti darbuotojai ir kokiomis aplinkybėmis reikės keisti veiksmus.
Funkcinėse pratybose praktiškai išbandomos pasirinktos užduotys, pavyzdžiui, perspėjimas, evakavimas ar žmonių apskaita susirinkimo vietoje. Tuomet matyti, kiek užtrunka informacijos perdavimas ir kur atsiranda nesusipratimų.
Įmonei naudinga pradėti nuo situacijos aptarimo, išsiaiškinti atsakomybes ir tuomet jas patikrinti praktiškai. Taip darbuotojai turi galimybę mokytis nuosekliai.
Pasirinkite scenarijus, kurie atskleistų tikras spragas
Vienas praktiškas scenarijus yra evakavimas, kai pagal pratybų sąlygas įprastas maršrutas laikomas neprieinamu. Darbuotojai turi pasirinkti numatytą alternatyvą, o koordinatoriai stebi, ar žmonės supranta ženklus ir pasiekia susirinkimo vietą. Tikrų evakuacijos kelių fiziškai užblokuoti negalima. Sąlyga perteikiama saugiu, iš anksto suplanuotu būdu.
Kitas scenarijus gali būti susijęs su pavojumi už įmonės teritorijos ribų. Organizatoriai pateikia imituotą oficialų nurodymą likti patalpose ir tikrina, kaip jis perduodamas darbuotojams. Tokia užduotis padeda įvertinti, ar komanda geba vadovautis konkrečios situacijos nurodymais, užuot automatiškai taikiusi vieną veiksmų modelį visoms grėsmėms.
Vertingas ir ryšio sutrikimo scenarijus. Tarkime, pratybų sąlygose numatoma, kad įprasta vidinė bendravimo platforma neveikia. Ar įmonė turi alternatyvų informavimo būdą? Ar atsakingų asmenų kontaktai pasiekiami kitomis priemonėmis?
Dar viena užduotis gali būti lankytojo arba darbuotojo, kuriam reikalinga pagalba, saugus palydėjimas. Pagalbos tvarka turi būti aptarta iš anksto, atsižvelgiant į žmogaus poreikius ir pastato sąlygas. Pratybose nereikėtų improvizuoti pavojingo nešimo ar kitų veiksmų, kuriems dalyviai neparengti.
Kiekvienai atsakomybei paskirkite pavaduojantį asmenį
Formuluotė „už evakavimą atsakingas vadovas“ palieka daug neatsakytų klausimų. Kas veiks vadovui išvykus? Kas perduos perspėjimą sandėliui? Kas susirinkimo vietoje tikrins lankytojus?
Pratyboms reikėtų aiškiai paskirstyti koordinavimo, informavimo, žmonių apskaitos ir pagalbos užduotis. Kiekvienas atsakingas darbuotojas turi suprasti savo veiksmų ribas. Pavyzdžiui, informacija apie galbūt pastate likusį žmogų perduodama gelbėtojams, o darbuotojai nesiunčiami jo ieškoti į pavojingą zoną.
Pavaduojantys asmenys būtini tam, kad pasirengimas nepriklausytų nuo vieno žmogaus. Tai ypač aktualu įmonėms, dirbančioms pamainomis ar turinčioms kelis padalinius. Pratybose verta patikrinti ir situaciją, kai pagrindinio koordinatoriaus nėra.
Darbuotojų įtraukimas prasideda nuo mokymo
Darbuotojai turi suprasti, kam organizuojamos pratybos ir kokių įgūdžių iš jų tikimasi. Prieš praktinę dalį naudinga trumpai priminti perspėjimo tvarką, susirinkimo vietą, alternatyvius maršrutus ir individualias užduotis.
Pirmąsias pratybas tikslinga rengti kaip mokymą, suteikiant galimybę klausti ir taisyti veiksmus. Vėliau scenarijus galima sudėtinginti, pateikiant papildomas sąlygas. Netikėtumas turi būti valdomas: atsakingi organizatoriai privalo žinoti, kas vyksta, o imitacija neturi sukelti realaus pavojaus ar nepagrįstai iškviesti tarnybų.
Profesionalius praktinius mokymus komandai galima derinti su išorės specialistų pagalba. Tuv-Nord civilinė sauga mokymų ir pratybų organizavimo paslaugos gali būti svarstomos planuojant tokį pasirengimą. Užsakant paslaugą verta aiškiai aptarti scenarijaus pritaikymą įmonei, darbuotojų įtraukimą ir rezultatų vertinimą. Teikėjas viešai pristato civilinės saugos mokymus ir pratybas.
Darbuotojų pastabos taip pat svarbios. Jie geriausiai žino, kur kasdien susidaro spūstys, kur prasčiau girdėti pranešimai ir kokios instrukcijos sunkiai suprantamos.
Vertinkite daugiau negu evakavimosi laiką
Greitas išėjimas iš pastato dar neįrodo, kad viskas atlikta tinkamai. Žmonės gali palikti patalpas operatyviai, tačiau susirinkimo vietoje niekas nežinos, ar išėjo visi.
Stebėtojai turėtų fiksuoti, ar perspėjimas pasiekė dalyvius, ar nurodymai buvo aiškūs, ar darbuotojai pasirinko saugius maršrutus ir ar atsakingi asmenys patikimai perdavė informaciją. Vertinant laiką reikia atsižvelgti į pastato dydį, žmonių skaičių ir pagalbos poreikius. Pratybos neturi skatinti bėgimo ar skubėjimo saugumo sąskaita.
Aptarime svarbu atskirti darbuotojo klaidą nuo organizavimo trūkumo. Jeigu keli žmonės nesuprato to paties nurodymo, verta peržiūrėti jo formuluotę. Jeigu nepavyko patikrinti lankytojų, reikia taisyti jų apskaitos tvarką.
Po pratybų turi būti atlikti konkretūs pakeitimai
Rezultatus geriausia aptarti netrukus po pratybų, kol dalyviai prisimena aplinkybes. Kiekvienam nustatytam trūkumui reikia numatyti taisymo veiksmą, atsakingą asmenį ir terminą.
Neaiškią susirinkimo vietą reikia patikslinti ir parodyti darbuotojams. Netinkamą informavimo būdą reikia pakeisti arba papildyti. Atsakomybių spragas reikia pašalinti paskiriant žmones ir suteikiant jiems reikalingą pasirengimą. Vėliau pataisytą veiksmą verta išbandyti dar kartą.
Taip pratybos tampa nuoseklaus darbo dalimi. Įmonė mokosi iš savo veiksmų, mažina pasirengimo spragas ir kuria tvarką, kuria darbuotojai gali pasikliauti kilus pavojui.